Žmonės turi daug pažintinių gebėjimų, kurių neturi kiti gyvūnai – tai pilnavertė kalba, priežastinių ryšių nustatymas, samprotavimo ir planavimo gebėjimai. Tačiau nepaisant šių skirtumų, yra sunku nustatyti konkrečius smegenų gebėjimus, kurie išskiria žmones iš kitų gyvūnų.
Niujorko miesto universiteto ir Stokholmo universiteto mokslininkai mano atradę tą pagrindinį skirtumą. Jų nuomone, žmonės turi daug geresnę atmintį ir gali atpažinti ir įsiminti nuoseklią informaciją.
„Duomenys, kuriuos pristatome mūsų tyrime, rodo, kad žmonėms evoliucijos eigoje išsivystę išskirtinė savybė, padedanti susidoroti su nuoseklia informacija. Mes manome, kad tai gali būti svarbi dėlionės dalis, mėginant suprasti žmonių ir kitų gyvūnų smegenų veiklos skirtumus“, – sakė Magnusas Enkvistas (Magnus Enquist) iš Stokholmo universiteto Kultūros evoliucijos studijų centro.
Naujajame tyrime buvo išanalizuoti 108 eksperimentų, atliktų su paukščiais ir žinduoliais, duomenys, kurie parodė, kad tirtoms rūšims buvo labai sunku išskirti signalų sekas.
„Kai kuriuose eksperimentuose gyvūnai turėjo prisiminti tvarką, kuria užsidegdavo žalia ir raudona lempos. Net ir ši paprasta užduotis tirtiems gyvūnams pasirodė esanti labai sudėtinga, ir dar labiau sudėtingėdavo, jei uždegimų seka būdavo ilginama. Tačiau gyvūnai su užduotimis susidorodavo ne blogiau nei žmonės, jei jiems reikėdavo tik atskirti pavienius stimulus, bet ne jų sekas.
Sekų atpažinimas yra būtina sąlyga daugeliui unikalių žmogaus bruožų, tokių kaip kalba, matematinių gebėjimų ar strateginių žaidimų, tokių kaip šachmatai, gebėjimams. Nustačius, kad gyvūnams yra sunku atskirti stimulų sekas, mokslininkai pasiūlė teoriją, kodėl taip yra.
„Mes nustatėme, kad ribotus gyvūnų smegenų gebėjimus galima paaiškinti silpnesne atmintimi, kuri neleidžia įsiminti ir tinkamai apdoroti nuoseklios informacijos. Pritaikius matematinį modelį, mes parodėme, kad silpnesnė atmintis gali paaiškinti eksperimentų su gyvūnais rezultatus,“ sakė Stefanas Ghirlanda (Stefano Ghirlanda), šio tyrimo vadovas, Bruklino koledžo psichologijos profesorius.
Šis tyrimas gali paaiškinti, kodėl nė vienas kalbos mokomas gyvūnas nesugebėdavo sėkmingai įsisavinti nuoseklios kalbos aspektų, pavyzdžiui, suprasti skirtumus tarp tokių teiginių kip „šuo įkando moteriai“ ir „moteris įkando šuniui“.
Tyrėjai pateikė hipotezę, kad kažkuriuo žmonijos priešistorijos metu žmonių protėviams išsivystė gebėjimas atpažinti ir prisiminti stimulų ir signalų sekas, kuris ir lėmė vėlesnę žmogaus kalbos raidą, padėjo įgyti planavimo ir priežastinių ryšių nustatymo gebas, ir taip padėjo žmonėms tapti dominuojančia rūšimi.
Memory for stimulus sequences: a divide between humans and other animals? Royal Society Open Science
Daugiau:
Smegenų vystymosi procesus tyrinėjanti VU mokslininkė apdovanota „L’Oréal – UNESCO“ stipendija
Atskleista, kaip tik dviejų sraigių smegenų neuronų grandinė valdo sprendimų priėmimo procesą
VU profesorius Aidas Alaburda: „Vis daugiau jaunų žmonių domisi nervų sistema ir jos tyrimais“
Elonas Maskas pranešė įkūręs firmą „Neuralink“
Baltosios smegenų medžiagos jungčių žemėlapis