Krituliai mūsų Saulės sistemoje yra daug labiau paplitę, nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio.
Akivaizdu, kad Žemėje lyja vandeniu. Tačiau Marse sninga anglies dioksidu, Titane lietaus lašai yra iš metano, Veneroje lyja sieros rūgštimi. Gali būti, kad Neptūne lyja anglies kristalais – deimantais.
Iš dangaus krintančios medžiagos tipas yra beveik toks pat įvairus, kaip ir pačios planetos. Nauji Harvardo universiteto mokslininkų tyrimai parodė, kad visos skystos medžiagos, kurios sudaro lietų Saulės sistemos planetos ir jų palydovuose, yra panašios – visi lašai, nepaisant medžiagos, yra maždaug vienodo dydžio.
Tam yra dvi pagrindinės priežastys: maži lietaus lašai išgaruoja, o dideli lietaus lašai suskyla į mažesnius. Norėdami nustatyti, kokie gali būti tokių lašų dydžiai, mokslininkai ištyrė, kokio dydžio lašeliai galėtų būti panašiose į Žemę planetose, tokiose kaip Marsas ar Venera.
Jų sukurtų modelių rezultatai parodė, kad, kaip ir galima tikėtis, lašai, kurių spindulys mažesnis nei 1/10 milimetro, išgaruotų prieš nukrisdami į paviršių. Didesni, daugiau nei kelių milimetrų spindulio lašai, kita vertus, krisdami susiskaidytų į lašus, artimesnius vidutiniam dydžiui.
Net ir didesnėse planetose nenustatytas dramatiški dydžių skirtumai. Lietus lašai Jupiteryje ar Saturne būtų panašaus dydžio ir formos kaip ir Žemėje ar Marse.
Taip pat ir medžiaga, iš kurios būtų sudarytas lietaus lašas, neturėtų ypač didelio poveikio lašo dydžiui.
Pavyzdžiui, ant Titano paviršiaus lyja metanu. Tyrimas parodė, kad didžiausias iš šių metano lašų būtų tik maždaug dvigubai didesnis už vidutinį lašą Žemėje, nepaisant daug mažesnės Titano gravitacijos ir labai skirtingų atmosferos sąlygų.
Iliustr.: NASA / JPL – Caltech / SwRI / CNRS
Kol kas tiksliai neaišku, kodėl yra toks panašumas, nors mokslininkai mano, kad tai susiję su medžiagos tankiu ir paviršiaus įtempimu.
Šių sąryšių supratimas nebūtų vienintelis naudingas tolesnių šios srities tyrimų rezultatas.
Supratimas, kaip lietaus lašai formuojasi kitose planetose, galėtų padėti egzoplanetologams geriau suprasti tokių planetų atmosferas, kurios, artimiausiu metu paleidus daug galingesnius kitų žvaigždžių sistemų planetas stebinčius teleskopus, taps daug labiau žinoma.
Nors gali praeiti ir ilgas laikas, kol astronautai galės patys pajusti lietų kitoje planetoje, žinojimas, kad jis nebus labai skirtingas nuo Žemės lietaus, yra paskatinanti žinia.
Universe Today: What Would Raindrops be Like on Other Worlds?
Daugiau:
Mokslo sriuba“: įdomiausi „Hubble“ kosminio teleskopo atradimai
Pagaliau pavyko išsiaiškinti keisto, ilgo, ir nuolat pasirodančio Marso debesies kilmę
Mokslininkai sukūrė saulėtekio Marse garso takelį pagal jo nuotrauką